Nors išgirdę žodžių junginį „šiaudinis namas“ antakius pakelia ne vienas, žmonių, kurie visai nieko negirdėjo apie tokios rūšies statybą, neliko daug. Prisiminęs savo reakciją, kai pirmą kartą išgirdau, jog namas gali būti statomas ir iš šiaudų, labai suprantu skeptiškumo bei nepatiklumo pilnus žmonių veidus, kai jiems papasakoju apie tokį statybos būdą. Nuo pirmos mano pažinties su šiaudinių namų statyba praėjo nemažai laiko. Per šį laikotarpį išsiaiškinau, jog šiaudinis namas nėra statomas iš šiaudų, o tik apšiltinamas jais. Taip pat išsiaiškinau, kad tinkamai pastatytame šiaudiniame name pelės nepuotauja, drėgmė šiaudų mėšlu nepaverčia ir piktas vilkas tokio namo tikrai nenupūs. Šioje knygoje nesiruošiu atkakliai pardavinėti šiaudinio namo statybos idėjos. Abejingų žmonių, kai kalbama būtent apie šiaudinius namus, beveik nėra. Vieni šią idėją iškart ir be gailesčio atmeta, kiti palaiko, o kartais net ir sau tokį pasistato. Džiugu, kad pastarųjų vis daugėja.

Iki šiol Lietuvoje buvo išleista vos keletas leidinių apie šios rūšies statybą. Nors pirmai pažinčiai, o taip pat meilei arba neapykantai šiaudiniams namams suformuoti, šie leidiniai buvo labai tinkami, deja, iki šiol nežinau nė vieno lietuvių autoriaus išleisto „praktinio vadovo“, kaip tokį būstą susiręsti. Tikriausiai, dėl šios priežasties šiaudinių namų statybos praktika Lietuvoje nėra labai nuosekli, o neretai, statybiniu požiūriu, ir ydinga. Rašydamas šią knygą nesiekiau sukurti visaapimančio techninio vadovo, kaip tokie namai yra ar turėtų būti statomi. Kaip ir bet kokios kitos rūšies statyba, šiaudinių namų technologijos nuolat vystosi ir kinta. Manau, kad statant šiaudinį būstą, svarbiau yra suprasti statybos proceso nuoseklumą ir skirtingų techninių sprendimų bei medžiagų suderinamumą. Knygos tikslas yra ne aprašyti ir pateikti daug ir plačios informacijos, kaip tokie namai statomi Lietuvoje ir pasaulyje, bet parodyti, kaip tokį namą pasistatyti mūsų krašte ir suteikti informacijos, kaip nepridaryti grubių techninių klaidų. Mano nuomone, yra nemažas skirtumas tarp šių dviejų sampratų.

Šiuo metu egzistuoja bent keletas būdų, kaip pasistatyti šiaudines namo sienas. Šioje knygoje yra pavaizduotas ir aprašytas dvigubo medinio karkaso su šiaudų užpildu statybos būdas. Šiaudinės sienos taip pat gali būti padarytos iš skydų, viengubo medinio karkaso su šiaudų užpildu, arba būti visai be laikančiojo karkaso. O dabar trumpai apibūdinsiu, ką reiškia šiaudinis namas tiems, kurie tokiame nebuvę ir tokio nečiupinėję.

Šiaudinį namą sudaro lygiai tos pačios konstrukcinės dalys kaip ir bet kokį kitą namą. Šiai dienai Lietuvoje „šiaudinis namas“ reiškia šiaudinės molio, kalkių ar kitokiu tinku tinkuotos sienos su papildomu dailylenčių fasadu iš išorės ar be jo. Visos kitos namo dalys (pamatai, grindys, stogas, langai ir pan.) yra tokios pačios, kaip ir įprastų konstrukcijų pastatuose. Ir, ko gero, romantikos mylėtojus tai gali nuvilti.

Nors galima rasti gerų pavyzdžių, tačiau kokybišką ir funkcionalų šiaudinį „hobito“ stiliaus namuką su dinaminių formų pamatais, sienomis ir stogu dėl techninių ir technologinių priežasčių pasistatyti gali būti sunkiau nei atrodo. Tokio stiliaus šiaudinukai paprastai labiau žadina žmonių vaizduotę ir traukia jų akis nei paprastų konstrukcijų ir klasikinio stiliaus pastatai. Tačiau neretai tokie projektai geriausiu atveju tampa įdomiais ir gana skoningais vasarnamiais, o ne kokybiškais ir gyventi pritaikytais namais. Dėl šios priežasties, šioje knygoje pasirinkau pavaizduoti ir aprašyti nedidelį, klasikinio stiliaus ir paprastų konstrukcijų, nuolatiniam gyvenimui pritaikytą namą, kurio sienų šiltinimui naudojami šiaudų ryšuliai. Be sienų, kurių šilumos izoliacijai panaudojami šiaudai, o tinkavimui – molio tinkas, „šiaudiniškumo“ čia nėra daug. Nors ne kartą teko artimai susidurti su šiaudų panaudojimu grindų konstrukcijose, šios technologijos panaudojimas reikalauja gilesnio apkrovų veikimo principų, atitvarų fizikos ir medžiagų suderinamumo supratimo, norint išvengti kritinių klaidų. Statybiniu požiūriu, šiaudų panaudojimas stogo konstrukcijose šiai dienai, ko gero, yra dar didesnis iššūkis. Lieka tikėtis, kad šios technologijos Lietuvoje progresuos ir ateity atsiras kompetentingų rekomendacijų, kaip kokybiškai įsirengti šiaudines grindis ar apšiltinti namo stogą šiaudais. Vaizduotės sužadinimui knygoje pateiksiu keletą nuotraukų iš savo pirmųjų bandymų įrengti šiaudines grindis.

Skaitantys šią knygą ir planuojantys šiaudinio namo statybą, neturėtų ja vadovautis tokiu pačiu principu, kaip stalo ar spintos surinkimas pagal duotą instrukciją. Egzistuoja nemažai statybinių medžiagų bei technologinių sprendimų, kurie gali būti taip pat gerai panaudoti statant šiaudinį būstą. Visus tokius galimus sprendimus aiškiai ir suprantamai pavaizduoti būtų per sunki užduotis man. Todėl pasirinkau tokią leidinio struktūrą, kai nedidelio šiaudinio namo statyba pavaizduojama ir aprašoma nuosekliai ir vienu konkrečiu būdu, per daug neišsiplečiant į galimas alternatyvas. Vis gi, kiekviename skyriuje pateiksiu po keletą nuotraukų apie kitus galimus konkrečios namo dalies konstrukcinius ar apdailos sprendimus. Dalinsiuosi tik nuotraukomis, kurias pats sukaupiau dirbdamas su šiaudiniais namais ir kuriomis pasidalino žmonės, palaikantys šios knygos ir šiaudinių namų statybos Lietuvoje idėją. Visus knygoje pavaizduotus techninius sprendinius ir statybines medžiagas pasirinkau, kiek praktiškai įmanoma, vadovaudamasis savo vidinėmis nuostatomis, jog namo konstrukcija bei naudojamos apdailos medžiagos turi būti kuo draugiškesnės aplinkai ir žmogui. Statytojai, nesergantys tokių vidinių nuostatų sindromu, konkrečiame statybos etape gali rinktis kitas medžiagas ir technologijas, kurios labiau jiems priimtinos. Pavyzdžiui, gręžtiniai pamatai su betoninėmis grindimis, kurios apšiltintos storu polistirolo sluoksniu, gali pasirodyti priimtinesnis variantas, jei planuojama įsirengti šildomas grindis, nei pavaizduota medinė grindų konstrukcija, kuri apšiltinta, mano nuomone, draugiškesne aplinkai medžio ar celiuliozine vata. Turint šioje knygoje pavaizduotus brėžinius ir pateiktą informaciją, būsimam namo statytojui bus lengviau sekti ir suprasti skirtingų technologijų ir medžiagų suderinamumą bei iš anksto numatyti galimas kliūtis vienam ar kitam sumanymui. Statant tokį namą, kuris aprašytas šioje knygoje, statybos procesas ženkliai palengvės dėl detalių medinio karkaso brėžinių, išspręstų ir pavaizduotų technologinių mazgų, sudaryto pagrindinių statybinių medžiagų žiniaraščio, statybos proceso eiliškumo aprašymo ir daugybės paaiškinimų. Taip pat sumažės arba visai neliks pastato projektavimo išlaidų.  

Šios knygos kūrimą paskatino pastebimai Lietuvoje augantis susidomėjimas nedideliais, funkcionaliais ir patogiai išplanuotais gyvenamaisiais namais. Dažniausiai tokio namo statyba domisi žmonės, kurie svarsto būstą pasistatyti imant nedidelę banko paskolą arba visai be paskolų, visus ar dalį statybos darbų atliekant savomis rankomis. Girdžiu argumentų, jog toks būstas negali būti patogus, kai šeimos narių daugiau nei du ar trys. Tikriausiai nesuklysiu sakydamas, jog retas reiškinys, kai žmogus viename būste pragyvena didžiąją ar net visą savo gyvenimo dalį. Pasikeitus poreikiams, būstas gali būti parduodamas tiems, kurių poreikiai tuo metu yra būtent tokie, kokie buvo jūsų tuo metu, kai jį statėte. Yra ir dar vienas būdas, kaip išspręsti nedidelio būsto ir augančių poreikių dilemą tiems, kuriems kraustymasis neatrodo patraukli mintis. Namas gali būti projektuojamas ir planuojamas taip, kad padidėjus poreikiams, padidėtų ir pats namas. Kuriant šį namo projektą ir parenkant
konstrukcinius sprendinius, nebuvo siekiama tenkinti aukštos pastatų energinio naudingumo klasės reikalavimų. Konstrukciniai sprendiniai buvo parenkami paprastam, patogiam ir sveikam gyvenimui.

Pirmame šios knygos skyriuje rasite 50 m2 gyvenamojo ploto namo projektą. Pagal 2018 metais Lietuvoje galiojančius teisės aktus, didesnio nei knygoje aprašomo gyvenamojo namo statybai keliami aukšti energinio naudingumo reikalavimai. Nenoriu sulaukti kaltinimų ir priekaištų savo atžvilgiu, jog raginu nesilaikyti Lietuvoje galiojančių įstatymų ar ieškoti juose spragų, todėl nesileisiu į detalesnius apsvarstymus, kaip galima legaliai ar pusiau legaliai pasistatyti nedidelį, nuolatiniam gyvenimui pritaikytą šiaudinį namą, kuriam nebūtų keliami aukšti energiniai reikalavimai. Mano nuomone, tokie reikalavimai apriboja sąžiningų žmonių teisę savomis rankomis ar su nedidele pagalba pasistatyti ir turėti žmogui ir gamtai draugišką gyvenamąjį būstą be didelių įsipareigojimų paskolų teikėjams. Sumanus statytojas, kuriam mano nuomonė ir vidinės nuostatos pakeliui, skirs laiko ir išsiaiškins, kaip sau ir savo šeimai pastatyti darnų namuką, kurio statybos kaina neįpareigos didžiąją gyvenimo dalį "draugauti" su banku. Tiems, kuriems tokio dydžio namas atrodo per ankštas, projekte yra iš anksto numatyta galimybė prijungti papildomą statinį (priestatą), išlaikant architektūrinę estetiką ir funkcionalumą.
Jei prieš penkerius metus, kai pradėjau statyti savo šiaudinį namą, būčiau turėjęs tokį ar panašų praktinį ir techninį vadovą kaip ši knyga, statybos procesas man būtų buvęs lengvesnis ir kai kurios konstrukcinės namo dalys tinkamiau įgyvendintos. Tikiu, kad įžvalgų, patarimų ar bent gražių paveikslėlių čia ras ne tik planuojantys šiaudinį, bet ir kitokių konstrukcijų būstą.
 

Gerų statybų,
Raimondas Bružas